Klounada ir sveikatos priežiūra

Tarptautinė konferencija "Klounados menas: ryšių tarp kultūros, sveikatos ir mokslo kūrimas: 2018"

Balandžio 4 – 6 dienomis Vienoje vyko tarptautinė gydytojų klounų konferencija „Klounados menas: ryšių tarp kultūros, sveikatos ir mokslo kūrimas: 2018“. Tai yra didžiausia kada nors vykusi konferencija, kurios metu kaip pagrindinė tema analizuotas gydytojų klounų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje. Pranešimų metu buvo keliamos diskusijos apie skirtingų šalių gydytojų klounų patirtį bei patiriamus iššūkius, jų vaidmenį visuomenėje ir teikiamą naudą pacientų požiūriu.

Trijų dienų konferencijoje susitiko 400 dalyvių iš 50 įvairių pasaulio šalių siekdami gydytojų klounų veiklai suteikti naują atspindį. Nepaisant ar konferencijos dalyvis buvo klounas, sveikatos priežiūros sistemos darbuotojas, atstovas ar pats pacientas. Visi dalyviai atvyko stipriai tikėdami gydytojų klounų veiklos būtinybe ligoninėse ir net daugiau – visoje visuomenėje. Konferencijoje dalyvavo ir organizacijos „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ vadovė Viltautė Žemelytė, meno vadovė/ aktorė Justė Liaugaudė bei Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė ir Vaikų retų ligų koordinavimo centro vadovė prof. dr. Rimantė Čerkauskienė. 

Gydytojai klounai tampa svarbia ligoninių bei kitų sveikatos priežiūros įstaigų dalimi. Šį faktą įrodė daugelis konferencijoje dalyvavusių pranešėjų. Aarhus universiteto ligoninės gydytojas anesteziologas dr. Peter Ahlburg teigia, kad gydytojai klounai ligoninėje yra būtent tie kolegos su kuriais jis dažnai konsultuojasi prieš būsimą vaiko operaciją: „Deja, bet psichologinis, emocinis aspektas ligoninės kasdienybėje dažnai yra ignoruojamas. Gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams trūksta ne tik laiko, bet ir atitinkamų žinių. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl esu toks dėkingas savo kolegoms gydytojams klounams. Jie man labai padeda ir leidžia daugiau dėmesio skirti į atliekamą darbą, kadangi jie sukuria jaukią aplinką, turinčią visiems teigiamą poveikį “. Plenarinės sesijos "Psichosocialinė vaikų sergančių lėtinėmis ligomis priežiūra" metu kolegai antrino ir Lietuvos gydytojos. "Paprastai tariant, tikrai turime pripažinti, kad psichologų pas mus trūksta. Tad gydytojai klounai ligoninėse tai kompensuoja, kuria ir palaiko psichologinį gerbūvį. Kiekvienai mūsų ligoninės grandžiai reikia tos pagalbos. Pats atvykimas į ligoninę vaikui yra labai didelis stresas. Juk čia atvyksti jau negaluodamas, aplink nepažįstami žmonės, jie duria į pirštą, maigo pilvą ir t.t. To streso nuraminimas, išskaidymas yra reikalingas ne tik patiems pacientams, bet ir gydytojams ar kitam medicinos personalui" - teigia dr. S. Burokienė. 

„Ši konferencija ir plenarinė sesija, kurioje mums teko dalyvauti, suteikė platesnį spektrą žinių apie gydytojus klounus. Nepaisant to, kad gydytojai klounai užsienyje savo veiklą vykdo jau senai, pas mus tai nesenai buvo labai inovatyvu. Tenka pripažinti, kad požiūris pradžioje buvo šiek tiek skeptiškas. Tačiau kone kasdien matydami šios veiklos rezultatą, mes supratome kaip tai svarbu ir reikalinga. Ši konferencija mus tik paskatino galvoti, ką mes kaip gydytojai galime padaryti, kaip galime daugiau prisidėti jog ši veikla gyvuotų ir visi galėtų patirti jos naudą.“ - įspūdžiais po konferencijos dalinosi prof. dr. R. Čerkauskienė.

Organizacijos meno vadovė/ aktorė Justė Liaugaudė tarptautinei bendruomenei pristatė naująją humoro kultūrą Lietuvoje, gydytojų klounų darbo Lietuvoje patirtį ir iššūkius su kuriais susiduria. Klounados žanras Lietuvoje yra žinomas jau senai, kadangi klasikiniame cirke klounai yra neatsiejama programos dalis: „Tačiau patį klounados žanrą, kurį mes aktyviai ir profesionaliai naudojame darbe su pažeidžiamomis žmonių grupėmis priskirčiau prie naujosios cirko kultūros, kuri Lietuvoje dar tik formuojasi. Pačios klounados žanras naudojamas socialiai pažeidžiamose grupėse kuria ypač teigiamą poveikį vaikų ir suaugusių emocinei savijautai. Žmonės tokiame betarpiškame susitikime ne tik atsipalaiduoja ir turi gerą laiką, tačiau dažnais atvejais tampa tiesiog paliesti, jaučiantys laisvę juoktis ar reikšti garsiai kitas savo emocijas, kurios dažnu atveju būna užspaustos ar slepiamos. Klounas kaip personažas yra labai sociali būtybė, kuri atspindi visas žmogiškas savybes bei visą spektrą emocijų. Tai žiūrovui leidžia pačiam tapti atviru ir priimti klouną. Be to, jeigu žmonės jaučia stresą ar įtampą, juokdamiesi jie tai praranda, jie vėl gali pasidžiaugti tuo humoro jausmu, kurį patys turi, jie gali išsilaisvinti. Dažnai net verkti, jei sunkios emocijos ar įtampa buvo laikomos ilgai“.

Pristatydama organizacijos patiriamus iššūkius, J. Liaugaudė akcentavo, kad besiformuojantis socialinės klounados judėjimas, kaip ir bet kuris kitas naujas judėjimas, Lietuvoje susiduria su nepripažinimu arba nuvertinimu, kartais tiesiog per dideliu atsargumu. „Lietuvoje mes turime labai stiprų klasikinį teatrą su savo giliomis tradicijomis, tad klounados žanras niekada nebuvo vertinamas labai rimtai ir aktoriai tam nebuvo ruošiami. Nepaisant to, kad šis žanras yra labai platus, gilus ir turintis stiprias tradicijas pasaulyje. Tad didžiausias iššūkis, kurį matau, tai kol kas trapus įvairių meno disciplinų bendradarbiavimas, kuriant naująjį cirko judėjimą Lietuvoje“.

„Mes savo veiklą pradėjo prieš aštuonerius metus. Tai buvo taip nauja mūsų kultūrinėje padangėje, kad tai labiau prilygo meteorito kritimui, kuris buvo tiesiog toks naujas ir nepažintas, kad kartu reikėjo laiko, kad mus pamatytų, priimtų. Tą laiką mes išnaudojome, manau, labai naudingai – tiesiog mokėmės iš geriausių pasaulio fizinio teatro ir klounados mokytojų, kurie atvėrė mums nežinomas klounados žanro galimybes, o sudėjus mūsų jaunų žmonių entuziazmą ir šių mokytojų patirtį – šiuo metu mes dirbame su pačiomis įvairiausiomis žmonių grupėmis, kurios tiesiogiai gali patirti klounados teikiamą džiaugsmą ir grožį. Aš manau, kad mūsų darbas kuo toliau tuo labiau yra vertinamas įvairių institucijų su kuriomis bendradarbiaujame. Ir aš matau tai, kaip didelę pagalbą mūsų visuomenės emocinei gerovei.“ – pranešimo pabaigoje teigė J. Liaugaudė.

Konferecijos dalyviai džiaugėsi, jog šiomis dienomis klounada tampa vis glaudesnė, padeda išvengti streso net labai sudėtingose situacijose visoms amžiaus grupėms. Organizacijos vadovė V. Žemelytė pabrėžia, jog buvimas arčiau paciento yra gydytojų klounų veiklos ateitis: „Matome, kad šiandien gydytojų klounų veikla vykdoma nuo Kubos iki Japonijos, nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos. Tai universali, reikšmingą poveikį turinti, pasaulyje itin vertinama veikla. Džiaugiamės ir turime kuo didžiuotis“.

Tarptautinė konferencija „Klounados menas: ryšių tarp kultūros, sveikatos ir mokslo kūrimas: 2018“ dar kartą įrodė, kad Lietuva yra svarbi gydytojų klounų judėjimo dalis. Šalies gydytojų ir klounų bendradarbiavimo patirtis paliko didelį įspūdį kitų šalių atstovams. Nepaisant to, kad mūsų šalyje klounados kultūra nėra galutinai susiformavusi, glaudus bendradarbiavimas ir abipusis supratingumas daro itin teigiamą įtaką pasiektiems rezultatams.