Kai išmintis ir gėris praturtina susitikimą
Pokalbis su senjore Elena. Aktorės Aistės Alksnytės istorija iš virtualios ,,Klounų Linijos‘‘ su senjorais
Niekas taip nepraskaidrina dienos, kaip pokalbis su išmintingu ir šviesiu žmogumi. Tokį pokalbį turėjome su senjore Elena. Ir visai nesvarbu, kad šis susitikimas virtualus. Nuoširdžiam pokalbiui joks atstumas ar ekranas negali sukliudyti! Tik nublizginus kameras ir pradėjus vaizdo skambutį, jau buvo aišku, kad pokalbis bus išties prasmingas ir gilus. Priešais kamerą pasirodė simpatiška, be galo šviesių – gilių akių, sidabrinių plaukų, senyvo amžiaus moteris. Tad, pirmąsias sekundes, su kloune Žiedūne tiesiog tylėjome ir žiūrėjome į jos išmintingas akis.
-Ar jūs tik nebuvusi „Mis Lietuva“? – tylą nutraukė Žiedūnės smalsumas.
-Ne, ne, mergaitės, ne, - Elena pradėjusi gardžiai kvatoti suskumba pataisyti įsisiautėjusią fantaziją.
-Meluojat? – Vis dar nuoširdžiai domimės.
-Ne, tikrai, aš niekada nemeluoju, - akimirką kiek surimtėjusi, prisipažįsta Elena.
Tuomet, negalėdamos nustygti vietoje, paklausėme močiutės patarimų kaip bėgant metams išlaikyti tokį grožį ir sklindantį gerumą? Elena, dėkingai nusišypsojusi tarė:
- Aš visą gyvenimą vadovaudavausi tokiomis taisyklėmis: 1. Niekada nemeluoti ir nepraeiti pro blogą. Jeigu matau, kad žmogui reikia pagalbos visada jam padedu. - Vėliau ji tęsė pasakojimą ir patarimus prisimindama, kaip gyveno tuomet kol dar nebuvo senjorų namuose. „Jeigu man nutikdavo kas nors negera, ar pradėdavo svaigti galvytė ar akyse temti, aš darydavau ausyčių masažą“. - Tuomet, ji palenkė savo galvą truputį į priekį ir vis sukinėdama ratus parodė, kaip masažuoja ausis. Akimirką nustojusi masažuoti pridūrė: „Labai padeda, taigi reikia save saugoti! Na, o kai jau tekdavo važiuoti į ligoninę, tai susikraudavau pačius būtiniausius daiktus ir pasiimdavau „Naująjį testamentą“, jį visados skaitau kai man jau neramu“. - Tada vėl švelniai nušypsojusi, pakėlė savo akis aukštyn ir tarė : „Ten rašo, saugok ir aš tave saugosiu, dirbk ir aš tau pridėsiu. Na suprantat, pasodinai viena bulvytę į žemę tai žiūrėk ištrauksi visa pundelį bulvyčių. Ar suprantat merginos?“ – Nuoširdžiai besijuokdama pasakojo močiutė. Mes pritariamai šypsojomės ir negalėjome atsistebėti jos energija.
Elenai, pasakėme, kad ji galėtų būti tikra mokslų daktarė, tačiau, kitapus ekrano ji tik kukliai nusišypsojo savo gerumo pripildytomis akimis. Mūsų susitikimui artėjant į pabaigą, Elena jį vainikavo paskutine fraze: „Ką darai gerai kitam, darai sau“. Mudvi su partnere širdingai padėkojome močiutei už pokalbį, viltingai ištarėme ,,iki pasimatymo‘‘ ir užbaigėme šį nuostabų vaizdo skambutį
Džiaugiuosi, jog viską, ką Elena kalbėjo, užsirašiau: „Niekada nemeluok“; „Nepraeik pro blogą“; „Saugok ir aš tave saugosiu“; „Dirbk ir aš tau pridėsiu“; „Ką darai gerai kitam, darai sau“. Šie išminties ir šviesos kupini susitikimai mums, aktoriams-klounams yra tarsi stebuklas. Mūsų intencija buvo pradžiuginti senjorę Eleną, dovanoti jai geras emocijas, tačiau pasidalindama savo nuostabia patirtimi būtent Elena mus pradžiugino ir įkvėpė!
