Pagrindinis klounados Herojus esi TU!

Aktorės Danguolės Petrikaitės pasakojimas apie virtualaus susitikimo su Klaipėdos ligoninės vaikais, akimirkas.

Man ypatingai patinka išgyventi ir kurti istorijas su vyresniais vaikais, kurie pradeda į pasaulį žvelgti kiek skeptiškiau. Sakydami : ,, tu netikras!‘‘, arba ,,čia tu neperdavei jai, o pasiėmei už kameros savo kitą skarelę, ji kitos spalvos!’’- , tokiu būdu, jie tarsi stengiasi paneigti visą magiją ir ieško logiško paaiškinimo. Tad, mes, aktoriai – klounai, tampame geri laidininkai padėdami vaikams išlaisvinti susikaupusias emocijas, pasijausti teisiais ir suprastais.  Itin svarbu pripažinti vaiko išsakytą tiesą ir netrukus iš priešų, tampame draugais ir bendrininkais. 

Prieš Kalėdas, su kolege Asta, prisijungėme virtualiam ,,Klounų Linijos‘‘ apsilankymui Klaipėdos vaikų ligoninėje. Asta turėjo žaislinę Kalėdų senelio figūrėlę, kuri tarsi iš tolo,  iš ,,mesengerio'' uždėto sniegynų fono, vaizdingai keliavo, kol aš brazdinau ukulėle, kurdama muzikinius garsus. Tiesa, sniegynų fonas įsijungė visai neplanuotai, o po ranka buvęs Kalėdų senis tiesiog tobulai tiko tęsti susiklosčiusios situacijos istoriją. Vaizdas ekrane atrodė tiesiog magiškai. Asta, pakeitusi balsą kūrė pasaką, kaip senelis iš toli atkeliauja pas mergaitę... Viskas tiesiog lyriška, gražu ir subtilu. Pačioms ėjo šiurpas nuo pasakos grožio... Ir tada, anapus ekrano,  paauglės amžiaus mergaitė, priekaištingu tonu, tarė: - ,,Aš matau tavo ranką, šitas senelis netikras, o plastmasinis ir tu esi įjungusi mesengerio sniego foną!‘‘ – Taip, tiesiai šviesiai, skeptiškas mergaitės tonas mus gražino į realybę. Tokias akimirkas aš paprasčiausiai dievinu! - Vaikas, mums, klounams tampa dovana ir pastato mus į dar komiškesnę situaciją, o tuo tarpu, jis pats gali laisvai išreikšti savo poziciją ir pasirodyti teisus. Aktoriui – klounui kiekviena nepatogi situacija yra tarsi dovana. Nes  jis gali kūrybiškai apžaisti tą nepavykusią situaciją ir kartu su vaiku išgyventi esamas emocijas. Ir tai yra nuostabu, nes ligoninėje vaikui tai turbūt vienintelis šansas parodyti savo emocijas ir valdyti situaciją. Juk jei ne "kvailas klounas", kuriam gali pasakyti tai ką galvoja ir parodyti savo pranašumą, tai belieka tik paklusti adatoms, kateteriams, lašelinėms ir  daktarų bei seselių balsams kur eiti ir ką daryti. Šie, rodos mums, kaip aktoriams ,,nepavykę pasirodymai‘‘, vaikams tampa galia ir stiprybe, kas ir yra svarbiausia sveikstančiam vaikui. Juk toks ir yra tikslas - jie ir turi sustiprėti tiek emociškai, tiek ir  fiziškai. Tada dar giliau suprantu, kad šis specifinis klounados aktorystės žanras yra visiškai ne apie mane. Tai apie juos.